Bjondet,...Pėr shkak tė gjeneve do tė jenė tė rralla.
KAFENEJA FORUM :: Shoqėria :: Shėndeti
Faqja 1 e 1
Bjondet,...Pėr shkak tė gjeneve do tė jenė tė rralla.
(marė nga njė bronė).
Ngjyra e flokėve
Ngjyra mė e pėrhapur ėshtė gėshtenja ose e zeza (pėrcaktohet nga pigmenti i eumelaninės) Pėr ngjyrėn e kuqe, ėshtė pėrgjegjėse ( pigmenti i feomelaninės) Bjondėt kanė njė sasi shumė tė ulėt pigmenti, biondėt e vėrtetė pėrbėjnė rreth 2- 4% tė popullsisė sė botės.
Pėrgjithėsisht gjenden nė Evropė, mbi paralelin e 50°, por gjenden dhe nė disa zona tė Australisė. Zakonisht flokėt biondė janė mė tė brishtė dhe tė hollė krahasuar me ato tė zinj dhe nuk i durojnė dot rrezet ultraviolet
Sipas studimeve mendohet se njerėzit e parė biondė janė shfaqur nė tokė 10 mijė vjet mė parė, nuk ėshtė e qartė se si janė riprodhuar me kaq sukses pėr tė arritur tek numri aktual i bjondėve.
Ekziston njė mister mes pėrthyerjeve tė geneve, i cili mbetet iluziv pavarsisht kalimit tė viteve. "Po shkojmė drejt zhdukjes sė bjondeve?" kėtė ka pyetur gazeta franceze "Le Monde", disa ditė mė parė duke ripėrsėritur njė alarm tė hedhur pėr herė tė parė nė vitin 2002. "Jo mė vonė se vitet 2200, nė Finlandė do tė lindė njeriu i fundit bjond i planetit" shkruan e pėrditshmja franceze. Kjo pėr faktin se shkėndija e fundit e flokėve tė artė i ėshtė besuar njė gruaje, por kjo ėshtė nė tė vėrtetė njė zgjedhje arbitrare dhe finlandezi i funditme kokėn e bardhė, me probabilitet tė njėjtė mund tė jetė mashkull. Thelbi i problemit del nga njė studim i bėrė nga Organizata Botėroree Shėndetit (OMS) nė shtator tė vitit 2002, kur pėr herė tė parė u hodh alarmi. Lajmi i zhdukjes sė bjondeve nė harkun e disa shekujve rimerret nga radio, televizioni dhe gazetat e tė gjithė botės. Kjo ccėshtje u bė aq e nxehtė sa OMS u detyrua tė pėrgėnjeshtronte lajmin "Nuk kemi bėrė kurrė kėrkime mbi kėtė argument. Dhe duhet tė theksojmė qė nuk kemi opinione tė veccanta mbi fatin e bjondeve." Por, gjithsesi shqetėsimi pėr zhdukjen e flokėve bjondė dhe syve bojėqielli nuk u kalua lehtė. Dhe pėrgėnjeshtrimi qė bėri OMS nuk mjaftoi pėr ta futur nė sirtar kėtė problem. Geni, ( ose genet, pasi nuk dihet se sa janė, u gjetėn me tė vėrtetė) qė bėn flokėt pa pigment tė errėt ėshtė reccesiv. Qė njė fėmijė tė lindė me flokė bjondė duhet tė trashėgojė dy kopje tė genit bjond, njė nga secili prind. Pėr tė pasur flokėt e errėt mjafton qė tė trashėgojė vetėm njėrin nga genet e zeza , ose nga nėna ose nga babai. "Por, nė 2050,popullsia botėrore do tė arrijė 9 miliardėt . 3miliardėt e tė lindurve tė rinj do tė jenė nga Afrika, Azia dhe amerika e Jugut". Pra tė gjithė do tė kenė flokė tė errėt dhe statistikisht do tė ulin mundėsinė qė njė fėmijė tė marrė genin "bjond" si nga babai dhe nga nėna. Fakti qė geni bjond ėshtė reccesiv nuk do tė thotė qė ai zhduket nga ADN- ja jonė. Dhe pse nuk do tė shfaqet, do tė vazhdojė tė trasmetohet nga njė brez nė tjetrin. Ekziston njė rregull i gjenetikės sipas tė cilit frekuenca e geneve nė njė popullsi tė caktuar tė mbetet gjithmonė kostante, nėse martesat bėhen tė rastėsishme dhe jo mes njerzve me gjak tė pėrbashkėt. Nė tė vėrtetė, prapa zgjedhjeve tona riprodhuese ndikojnė shumė faktorė kulturorė, socialė, deri dhe tek ata religjozė.Ecuria e popullsisė evropiane veriore sy dhe flokė tė ccelėta nė historinė e njerėzimit nuk i ka ndjekur kurrė rregullat e gjenetikės. Origjina e evoluimit tė bjondėve dhe bjondeve ėshtė njė mister tjetėr, qė si pėrhapja e tyre, lė pa pėrgjigje shkencėtarėt. Nėse nė ADN karakteri i flokėve tė artė ėshtė shfaqur rreth 10 mijė vjet mė parė, ėshtė e vėshtirė tė shpjegosh sesi nė njė kohė kaq tė shkurtėr njė gen reccesiv tė jetė shfaqurnė 2-4% tė popullsisė sė botės. Sipas ligjeve tė statistikės sė aplikuar nė fushėn natyrore pėr tė pasur njė numėr tė tillė popullsie do tė ishin dashur 850 mijė vjet dhe jo 10 mijė.
Ikonat antike dhe moderne
Venera
Prototipi i bjondeve, ajo e rilindjes sė Boticcelit, pėrfaqson bukuri dhe pastėrti
Marlene
Ėshtė bjondja inteligjente dhe seksi, thuajse unike
Marilyn
Ajo e ankthit tė pėrhershėm "Burrat preferojnė bjondet"
Paris Hilton
Moderne, dinake, dhe e bukur si kukullat barbi.
Ngjyra e flokėve
Ngjyra mė e pėrhapur ėshtė gėshtenja ose e zeza (pėrcaktohet nga pigmenti i eumelaninės) Pėr ngjyrėn e kuqe, ėshtė pėrgjegjėse ( pigmenti i feomelaninės) Bjondėt kanė njė sasi shumė tė ulėt pigmenti, biondėt e vėrtetė pėrbėjnė rreth 2- 4% tė popullsisė sė botės.
Pėrgjithėsisht gjenden nė Evropė, mbi paralelin e 50°, por gjenden dhe nė disa zona tė Australisė. Zakonisht flokėt biondė janė mė tė brishtė dhe tė hollė krahasuar me ato tė zinj dhe nuk i durojnė dot rrezet ultraviolet
Sipas studimeve mendohet se njerėzit e parė biondė janė shfaqur nė tokė 10 mijė vjet mė parė, nuk ėshtė e qartė se si janė riprodhuar me kaq sukses pėr tė arritur tek numri aktual i bjondėve.
Ekziston njė mister mes pėrthyerjeve tė geneve, i cili mbetet iluziv pavarsisht kalimit tė viteve. "Po shkojmė drejt zhdukjes sė bjondeve?" kėtė ka pyetur gazeta franceze "Le Monde", disa ditė mė parė duke ripėrsėritur njė alarm tė hedhur pėr herė tė parė nė vitin 2002. "Jo mė vonė se vitet 2200, nė Finlandė do tė lindė njeriu i fundit bjond i planetit" shkruan e pėrditshmja franceze. Kjo pėr faktin se shkėndija e fundit e flokėve tė artė i ėshtė besuar njė gruaje, por kjo ėshtė nė tė vėrtetė njė zgjedhje arbitrare dhe finlandezi i funditme kokėn e bardhė, me probabilitet tė njėjtė mund tė jetė mashkull. Thelbi i problemit del nga njė studim i bėrė nga Organizata Botėroree Shėndetit (OMS) nė shtator tė vitit 2002, kur pėr herė tė parė u hodh alarmi. Lajmi i zhdukjes sė bjondeve nė harkun e disa shekujve rimerret nga radio, televizioni dhe gazetat e tė gjithė botės. Kjo ccėshtje u bė aq e nxehtė sa OMS u detyrua tė pėrgėnjeshtronte lajmin "Nuk kemi bėrė kurrė kėrkime mbi kėtė argument. Dhe duhet tė theksojmė qė nuk kemi opinione tė veccanta mbi fatin e bjondeve." Por, gjithsesi shqetėsimi pėr zhdukjen e flokėve bjondė dhe syve bojėqielli nuk u kalua lehtė. Dhe pėrgėnjeshtrimi qė bėri OMS nuk mjaftoi pėr ta futur nė sirtar kėtė problem. Geni, ( ose genet, pasi nuk dihet se sa janė, u gjetėn me tė vėrtetė) qė bėn flokėt pa pigment tė errėt ėshtė reccesiv. Qė njė fėmijė tė lindė me flokė bjondė duhet tė trashėgojė dy kopje tė genit bjond, njė nga secili prind. Pėr tė pasur flokėt e errėt mjafton qė tė trashėgojė vetėm njėrin nga genet e zeza , ose nga nėna ose nga babai. "Por, nė 2050,popullsia botėrore do tė arrijė 9 miliardėt . 3miliardėt e tė lindurve tė rinj do tė jenė nga Afrika, Azia dhe amerika e Jugut". Pra tė gjithė do tė kenė flokė tė errėt dhe statistikisht do tė ulin mundėsinė qė njė fėmijė tė marrė genin "bjond" si nga babai dhe nga nėna. Fakti qė geni bjond ėshtė reccesiv nuk do tė thotė qė ai zhduket nga ADN- ja jonė. Dhe pse nuk do tė shfaqet, do tė vazhdojė tė trasmetohet nga njė brez nė tjetrin. Ekziston njė rregull i gjenetikės sipas tė cilit frekuenca e geneve nė njė popullsi tė caktuar tė mbetet gjithmonė kostante, nėse martesat bėhen tė rastėsishme dhe jo mes njerzve me gjak tė pėrbashkėt. Nė tė vėrtetė, prapa zgjedhjeve tona riprodhuese ndikojnė shumė faktorė kulturorė, socialė, deri dhe tek ata religjozė.Ecuria e popullsisė evropiane veriore sy dhe flokė tė ccelėta nė historinė e njerėzimit nuk i ka ndjekur kurrė rregullat e gjenetikės. Origjina e evoluimit tė bjondėve dhe bjondeve ėshtė njė mister tjetėr, qė si pėrhapja e tyre, lė pa pėrgjigje shkencėtarėt. Nėse nė ADN karakteri i flokėve tė artė ėshtė shfaqur rreth 10 mijė vjet mė parė, ėshtė e vėshtirė tė shpjegosh sesi nė njė kohė kaq tė shkurtėr njė gen reccesiv tė jetė shfaqurnė 2-4% tė popullsisė sė botės. Sipas ligjeve tė statistikės sė aplikuar nė fushėn natyrore pėr tė pasur njė numėr tė tillė popullsie do tė ishin dashur 850 mijė vjet dhe jo 10 mijė.
Ikonat antike dhe moderne
Venera
Prototipi i bjondeve, ajo e rilindjes sė Boticcelit, pėrfaqson bukuri dhe pastėrti
Marlene
Ėshtė bjondja inteligjente dhe seksi, thuajse unike
Marilyn
Ajo e ankthit tė pėrhershėm "Burrat preferojnė bjondet"
Paris Hilton
Moderne, dinake, dhe e bukur si kukullat barbi.
KAFENEJA FORUM :: Shoqėria :: Shėndeti
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi