Tė Menduarit dhe Mendimi!!
Faqja 1 e 1
Tė Menduarit dhe Mendimi!!
Tė Menduarit dhe Mendimi!
Pėr logjiken ndonjehere thuhet se ėshtė shkencė e tė menduarit validė!!
Pse ėshtė e definuar kjo formė e mendimit validė?
Shprehja " tė menduarit" pėrdoret shpesh nė tė folurit e pėrditshem, po jo gjithmonė me tė njejtin kuptim.Ndonjėhere pėrdoret mė gjerėsisht, madje edhe si emėrtim i pėrbashket pėr tė gjitha proceset psiqike njohese, emocionale dhe volitative. Nė kuptim diqka mė tė ngushtė "tė menduarit " e perdorim pėr tė gjitha proceset njohese psiqike, prej perceprimeve, paraftyrimeve, kujtese deri tek tė kuptuarit, gjykimit dhe konkludimit!!
Shembullė: Kur vajza e pyet djalin : "Qka mendon pėr mua" ajo pra ka deshirė tė nxjerr nga ky, jo vetem atė se qka ai mendon pėr tė, por edhe ēka ndjen ndaj saj, dhe si do tė veproj me tė, pra ajo ketė fjalė e perdor nė kuptimin e gjerė , me thenje tė shkurter.
Kur shkrimtari thotė se protogonisti i tij " mendon etėshem" ndėrsa atė tė menduar e pėrshkruan si riprodhim kaotik dhe tė shpejtė, ne kujtesen e tij, tė paraftyrimeve tė ruajtura, ketė term ai e perdor tjeterfare, pra ne kuptimin diqka mė tėngushtė.
Nė kuptimin tjeter ende mė tė ngushtė "tė menduarit" identifikohet me "tė menduarit abstrak" do tė thotė tėrsi e proceseve njohese, elemente tė tė cilit nuk janė perftyrimet por janė nocionet. Keto janė pra, tė gjykuarit tė kuptuarit dhe tė konkluduarit!!
Nė ketė kuptim tė tretė tė fjales, mė se shpeshti pėrdoret nė jeten e perditeshme dhe ne Psikologji. Mirėpo nė tė folurit e perditshem, pėrdoret edhe ne kuptimin e katert, qė njekohsisht nuk ėshtė me i ngushtė se kuptimi i tret, por thelbėsisht ndryshe qėndron nė prizmen e tjeter.
Me tė menduarit, me fjalė tė tjera, nuk e kemi ndermend vetė procesin e tė menduarit, por por atė qe e mendojm duke menduar,...
Kur ankohemi se" tė menduarit dhembė me shumė se cdo gjė" atehere me tė menduarit kuptojm njė proces real psiqikė ose njė aktivitet.
Por kur lavderohemi se " kurrfarė presionesh nuk do tė na detyrojnė qė ta nderrojm mendimin" atehere shifet kjart se ketu nuk ėshtė fjala pėr te menduarit si dukuri reale psiqike, por pėr atė gjė pėr tė cilen mendojmė dhe e konsiderojm si tė vertet.
Derisa tė menduarit, ne kuptimin e tretė i intereson Psikologjis, ne kuptimin e kater i intereson teoris sė njohjes sė logjikes.
Tė menduarit nė kuptimin e katert, ndonjehere quhet edhe mendim,...Tė mos shkaktojm ngatrrim nė perdorimin e dykuptimshem tė fjales "tė menduarit " nė tė ardhmen do ta perdorim vetem ne kuptimin e tretė (ne kuptimin e procesit tė te menduarit),ndersa nė atė kuptim tė katėrt pėr tė menduarit do ta perdorim fjalėn " mendim"
Pra lirisht mund te themi se Psikologjia studion tė menduarit, ndersa Logjika e studion Mendimin. Me thjesht pėr te tė berė nje ndryshim ne mes tė menduarit dhe mendimit, mundemi tė marrim vetem njė shembullė tė thjesht:
E pyesim njė mik tonin kur tė pershendetemi me tė dhe e shofim tė merzitur e i themi "Ēka po mendohesh" , ndersa ai na pergjigjet - " Jeta ėshtė e hidhur" pra ne ketė rast, mendimi se jeta ėshtė e hidhur ėshtė shprehur haptazi, pasi edhe ne mendojm vetė nganjehere se Jeta ėshtė e hidhur, pra kemi tė bejm me dy mendime tė perputhura njera me tjeteren.
Sikur qe egzistojn forma tė ndryshme tė tė menduarit,egzistojnė edhe forma tė ndryshme mendimesh, pra :
Te kuptuarit i pergjigjet nacionit
Te gjykuarti i pergjigjet gjykimit
Tė argumentuarit i pergjigjet argumenti
Me njė fjalė, tė kuptuarit, tė gjykuarit, tė konkuduarit, tė argumentuarit janė forma tė tė menduarit.
Nacioni, gjykimi, konkludimi, argumenti, janė lloje dhe forma mendimesh
Pėr logjiken ndonjehere thuhet se ėshtė shkencė e tė menduarit validė!!
Pse ėshtė e definuar kjo formė e mendimit validė?
Shprehja " tė menduarit" pėrdoret shpesh nė tė folurit e pėrditshem, po jo gjithmonė me tė njejtin kuptim.Ndonjėhere pėrdoret mė gjerėsisht, madje edhe si emėrtim i pėrbashket pėr tė gjitha proceset psiqike njohese, emocionale dhe volitative. Nė kuptim diqka mė tė ngushtė "tė menduarit " e perdorim pėr tė gjitha proceset njohese psiqike, prej perceprimeve, paraftyrimeve, kujtese deri tek tė kuptuarit, gjykimit dhe konkludimit!!
Shembullė: Kur vajza e pyet djalin : "Qka mendon pėr mua" ajo pra ka deshirė tė nxjerr nga ky, jo vetem atė se qka ai mendon pėr tė, por edhe ēka ndjen ndaj saj, dhe si do tė veproj me tė, pra ajo ketė fjalė e perdor nė kuptimin e gjerė , me thenje tė shkurter.
Kur shkrimtari thotė se protogonisti i tij " mendon etėshem" ndėrsa atė tė menduar e pėrshkruan si riprodhim kaotik dhe tė shpejtė, ne kujtesen e tij, tė paraftyrimeve tė ruajtura, ketė term ai e perdor tjeterfare, pra ne kuptimin diqka mė tėngushtė.
Nė kuptimin tjeter ende mė tė ngushtė "tė menduarit" identifikohet me "tė menduarit abstrak" do tė thotė tėrsi e proceseve njohese, elemente tė tė cilit nuk janė perftyrimet por janė nocionet. Keto janė pra, tė gjykuarit tė kuptuarit dhe tė konkluduarit!!
Nė ketė kuptim tė tretė tė fjales, mė se shpeshti pėrdoret nė jeten e perditeshme dhe ne Psikologji. Mirėpo nė tė folurit e perditshem, pėrdoret edhe ne kuptimin e katert, qė njekohsisht nuk ėshtė me i ngushtė se kuptimi i tret, por thelbėsisht ndryshe qėndron nė prizmen e tjeter.
Me tė menduarit, me fjalė tė tjera, nuk e kemi ndermend vetė procesin e tė menduarit, por por atė qe e mendojm duke menduar,...
Kur ankohemi se" tė menduarit dhembė me shumė se cdo gjė" atehere me tė menduarit kuptojm njė proces real psiqikė ose njė aktivitet.
Por kur lavderohemi se " kurrfarė presionesh nuk do tė na detyrojnė qė ta nderrojm mendimin" atehere shifet kjart se ketu nuk ėshtė fjala pėr te menduarit si dukuri reale psiqike, por pėr atė gjė pėr tė cilen mendojmė dhe e konsiderojm si tė vertet.
Derisa tė menduarit, ne kuptimin e tretė i intereson Psikologjis, ne kuptimin e kater i intereson teoris sė njohjes sė logjikes.
Tė menduarit nė kuptimin e katert, ndonjehere quhet edhe mendim,...Tė mos shkaktojm ngatrrim nė perdorimin e dykuptimshem tė fjales "tė menduarit " nė tė ardhmen do ta perdorim vetem ne kuptimin e tretė (ne kuptimin e procesit tė te menduarit),ndersa nė atė kuptim tė katėrt pėr tė menduarit do ta perdorim fjalėn " mendim"
Pra lirisht mund te themi se Psikologjia studion tė menduarit, ndersa Logjika e studion Mendimin. Me thjesht pėr te tė berė nje ndryshim ne mes tė menduarit dhe mendimit, mundemi tė marrim vetem njė shembullė tė thjesht:
E pyesim njė mik tonin kur tė pershendetemi me tė dhe e shofim tė merzitur e i themi "Ēka po mendohesh" , ndersa ai na pergjigjet - " Jeta ėshtė e hidhur" pra ne ketė rast, mendimi se jeta ėshtė e hidhur ėshtė shprehur haptazi, pasi edhe ne mendojm vetė nganjehere se Jeta ėshtė e hidhur, pra kemi tė bejm me dy mendime tė perputhura njera me tjeteren.
Sikur qe egzistojn forma tė ndryshme tė tė menduarit,egzistojnė edhe forma tė ndryshme mendimesh, pra :
Te kuptuarit i pergjigjet nacionit
Te gjykuarti i pergjigjet gjykimit
Tė argumentuarit i pergjigjet argumenti
Me njė fjalė, tė kuptuarit, tė gjykuarit, tė konkuduarit, tė argumentuarit janė forma tė tė menduarit.
Nacioni, gjykimi, konkludimi, argumenti, janė lloje dhe forma mendimesh
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi