Ēka ėshtė Drejtėsia?
Faqja 1 e 1
Ēka ėshtė Drejtėsia?
Ēka ėshtė Drejtesia?
Termi "e drejta" ka disa kuptime :
A). Ajo ēka ėshtė nė pėrputhje me njė rregullė tė pėrcaktuar, dhe tė cilėn pėr pasojė ėshtė legjitime pėr ta kėrkuar.
1). E kėrkueshme sepse ligjet apo rregulloret e parashikojnė atė, ose sepse kjo rezulton nga kontrata tė vendosura nė pėrputhje me kėto ligje.
2). E kėrkueshme sepse kjo ėshtė nė pėrputhje me opinionin nė ēėshtje morale.
B). Ajo qė ėshtė e lejuar.
1). E lejuar nga ligje tė shkruara apo rregulla nė lidhje me aktet e konsideruara, qoftė nga njė deklarate tė posaēme, qoftė nga principi qė ajo qė nuk ėshtė e ndaluar ėshtė e lejuar.
2). E lejuar moralisht, akti nė fjalė duke qenė, ose i mirė, ose moralisht indiferent.
Shkurtė, e drejta ėshtė tėrėsia e tė Drejtave qė rregullojnė raportet e njerėzėve ndėrmjet tyre!!
Kur flitet pėr njerėzit, tė jesh i drejtė do tė thotė tė gjykosh raportet e veta me tjetrin njėlloj siq do tė gjykohej mbi raportin e dy personave tė huaj, dhe qė kur gjykohet ndėr shumė tė tjerė, tė mos lihet pėr tu udhėhequar nga asnjė favor as ndonjė urrejtje paraekzistuese. Tė jesh i drejtė, nė kėtė kuptim, ėshtė pra njė cilėsi thelbėsisht formale, qė konsiston pėr tė hequr dorė nga veprime egoiste dhe gjykime tė anėshme.
Gjithashtu, tė jesh i drejtė, kjo ėshtė tė jesh i aftė pėr tė pranuar deri nė cilen pikė ėshtė legjitime pėr tė bėrė, respektuar tjetėrin nė idetė, ndjenjat, lirinė, pronėn, tė vlerėsosh mirė masat e pėrgjithshme, psh ligjet, tė cilat shtrihen pėr tė lejuar apo ndaluar disa akte, pėr tė kthyer pak a shumė tė favorshme situatėn e disa personave ; sė fundi tė caktosh mirė, avantazhet apo dėnimet qė zotėrojmė.
Drejtėsia ėshtė pushteti gjyqėsor, i cili zbaton tė drejtėn e vendosur nė ligje dhe rregulla!!
Cilesia e njeriut tė urtė konsiston ne tri gjėra:
E para: Ta besh vetė atė qė u kėshillon te tjerėve;
E dyta; Asnjehere te mos veprosh kunder drejtesis;
E treta: Tė pranosh me durim dobesin e njerezėve qe tė rrethojn.
Termi "e drejta" ka disa kuptime :
A). Ajo ēka ėshtė nė pėrputhje me njė rregullė tė pėrcaktuar, dhe tė cilėn pėr pasojė ėshtė legjitime pėr ta kėrkuar.
1). E kėrkueshme sepse ligjet apo rregulloret e parashikojnė atė, ose sepse kjo rezulton nga kontrata tė vendosura nė pėrputhje me kėto ligje.
2). E kėrkueshme sepse kjo ėshtė nė pėrputhje me opinionin nė ēėshtje morale.
B). Ajo qė ėshtė e lejuar.
1). E lejuar nga ligje tė shkruara apo rregulla nė lidhje me aktet e konsideruara, qoftė nga njė deklarate tė posaēme, qoftė nga principi qė ajo qė nuk ėshtė e ndaluar ėshtė e lejuar.
2). E lejuar moralisht, akti nė fjalė duke qenė, ose i mirė, ose moralisht indiferent.
Shkurtė, e drejta ėshtė tėrėsia e tė Drejtave qė rregullojnė raportet e njerėzėve ndėrmjet tyre!!
Kur flitet pėr njerėzit, tė jesh i drejtė do tė thotė tė gjykosh raportet e veta me tjetrin njėlloj siq do tė gjykohej mbi raportin e dy personave tė huaj, dhe qė kur gjykohet ndėr shumė tė tjerė, tė mos lihet pėr tu udhėhequar nga asnjė favor as ndonjė urrejtje paraekzistuese. Tė jesh i drejtė, nė kėtė kuptim, ėshtė pra njė cilėsi thelbėsisht formale, qė konsiston pėr tė hequr dorė nga veprime egoiste dhe gjykime tė anėshme.
Gjithashtu, tė jesh i drejtė, kjo ėshtė tė jesh i aftė pėr tė pranuar deri nė cilen pikė ėshtė legjitime pėr tė bėrė, respektuar tjetėrin nė idetė, ndjenjat, lirinė, pronėn, tė vlerėsosh mirė masat e pėrgjithshme, psh ligjet, tė cilat shtrihen pėr tė lejuar apo ndaluar disa akte, pėr tė kthyer pak a shumė tė favorshme situatėn e disa personave ; sė fundi tė caktosh mirė, avantazhet apo dėnimet qė zotėrojmė.
Drejtėsia ėshtė pushteti gjyqėsor, i cili zbaton tė drejtėn e vendosur nė ligje dhe rregulla!!
Cilesia e njeriut tė urtė konsiston ne tri gjėra:
E para: Ta besh vetė atė qė u kėshillon te tjerėve;
E dyta; Asnjehere te mos veprosh kunder drejtesis;
E treta: Tė pranosh me durim dobesin e njerezėve qe tė rrethojn.
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi