Ēka ėshtė idealizmi?
Faqja 1 e 1
Ēka ėshtė idealizmi?
Ēka ėshtė Idealizmi?
Tendenca filozofike e cila konsiston pėr tė risjellur qdo ekzistencė tek mendimi, nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės mendim. Idealizmi i kundėrvihet realizmit ontologjik, ose me njė fjalė ontologjisė (studim i qenies si qenie, i qenies nė pėrgjithėsi), e cila pranon njė ekzistencė tė pavarur nga mendimi.
Dallojmė dy forma :
1). Ajo qė pėrpiqet pėr ta risjellur ekzistencėn tek mendimi individual (subjektivizmi).
2). Ajo qė pėrpiqet pėr ta reduktuar ekzistencėn tek mendimi, nė pėrgjithėsi.
Kuptime tė veqanta :
1). Nė kuptimin formalizėm, (Platoni dhe Aristoteli), qė e shohin thelbin e gjėrave nė formėn.
2). Berkeley pėrdor termin imaterializėm.
3). Kant quan idealizėm empirik doktrinėn qė e deklaron ekzistencėn e objekteve nė hapėsirė, jashtė nesh, ose tė dyshimtė dhe tė pavėrtetueshme, ose tė rremė dhe tė pamundshme. Forma e parė kėtu ėshtė idealizmi problematik i Descartes, i cili pranon pėr tė pamohueshme vetėm njė pohim empirik, "unė jam". Forma e dytė ėshtė idealizmi dogmatik i Berkeley "i cili e sheh hapėsirėn, me gjithqka ku ajo ėshtė kushti, si diqka tė pamundshme, dhe qė, pėr rrjedhojė, hedhė poshtė ekzistencėn e gjėrave materiale qė janė aty tė pėrmbajtura".
Kant kundėrvė ndaj "idealizmit empirik" doktrinėn e tij tė vet nėn emrin idealizėm transhendantal tė fenomeneve. Kant shkruan : "Quaj idealizėm transhendantal tė tė gjitha fenomeneve doktrinėn sipas sė cilės ne i konsiderojmė ato si pėrfytyrime tė thjeshta, dhe jo si gjėra nė vete; dhe sipas sė cilės kohė dhe hapėsirė janė veqse forma tė ndjeshme tė intuitės sonė, dhe jo pėrcaktime tė dhėna nė vetvete apo kushte tė objekteve tė tilla si gjėra nė vete."
E kundėrta e kėsaj ėshtė realizmi transhendantal, sipas tė cilit koha, hapėsira dhe objektet materiale nė to, do tė ishin gjėra nė vete. Dhe Kant thotė :qė ky realizėm transhendantal pjell idealizmin empirik, ndėrsa idealizmi transhendantal lejon njė realizėm empirik, pra njėfarė shkalle dualiteti ndėrmjet lėndės dhe vetes sonė si qenie menduese. Kėto dy forma tė fundit quhen zakonisht idealizėm material.
4). Kemi gjithashtu idealizmin subjektiv (Fichte), idealizmin objektiv (Schelling), idealizmin absolut (Hegel).
Disa pėrkufizime :
A). Idealizmi kritik; Imazhet janė vetėm tė paraqitura ndaj subjektit, por jo tė krijuara nga ai. Mbi shkakun e kėtyre imazheve, njeriu nuk di asgjė. Ky ėshtė konceptimi kantian.
B). Idealizmi dogmatik; Bota e jashtme ėshtė e krijuar nga subjekti i konsideruar ose i vetėdijshėm, ose nė pėrzgjatjen e tij tė pavetėdijshme.
a- Idealizmi psikologjik; Bota e imazheve ėshtė e krijuar nga aktiviteti i subjekteve individuale, njerėzore apo tjetėr, apo i natyrės, e parė si njė subjekt unik dhe universal. (Schopenhauer, Taine, Bergson).
b- Idealizmi racional. Bota e jashtme rezulton nga zhvillimi ose i subjekteve menduese, i arsyeve individuale, ose i njė arsye tė ndėrgjegjshme universale, ose i njė sistemi Iidesh tė pavarur nga ndėrgjegjet, i pavetėdijshėm sidoqoftė pėr ndėrgjegjet njerėzore, dhe qė ėshtė si njė objekt nė raport me kėto ndėrgjegje. (Fichte, Schelling, Hegel)
Tendenca filozofike e cila konsiston pėr tė risjellur qdo ekzistencė tek mendimi, nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės mendim. Idealizmi i kundėrvihet realizmit ontologjik, ose me njė fjalė ontologjisė (studim i qenies si qenie, i qenies nė pėrgjithėsi), e cila pranon njė ekzistencė tė pavarur nga mendimi.
Dallojmė dy forma :
1). Ajo qė pėrpiqet pėr ta risjellur ekzistencėn tek mendimi individual (subjektivizmi).
2). Ajo qė pėrpiqet pėr ta reduktuar ekzistencėn tek mendimi, nė pėrgjithėsi.
Kuptime tė veqanta :
1). Nė kuptimin formalizėm, (Platoni dhe Aristoteli), qė e shohin thelbin e gjėrave nė formėn.
2). Berkeley pėrdor termin imaterializėm.
3). Kant quan idealizėm empirik doktrinėn qė e deklaron ekzistencėn e objekteve nė hapėsirė, jashtė nesh, ose tė dyshimtė dhe tė pavėrtetueshme, ose tė rremė dhe tė pamundshme. Forma e parė kėtu ėshtė idealizmi problematik i Descartes, i cili pranon pėr tė pamohueshme vetėm njė pohim empirik, "unė jam". Forma e dytė ėshtė idealizmi dogmatik i Berkeley "i cili e sheh hapėsirėn, me gjithqka ku ajo ėshtė kushti, si diqka tė pamundshme, dhe qė, pėr rrjedhojė, hedhė poshtė ekzistencėn e gjėrave materiale qė janė aty tė pėrmbajtura".
Kant kundėrvė ndaj "idealizmit empirik" doktrinėn e tij tė vet nėn emrin idealizėm transhendantal tė fenomeneve. Kant shkruan : "Quaj idealizėm transhendantal tė tė gjitha fenomeneve doktrinėn sipas sė cilės ne i konsiderojmė ato si pėrfytyrime tė thjeshta, dhe jo si gjėra nė vete; dhe sipas sė cilės kohė dhe hapėsirė janė veqse forma tė ndjeshme tė intuitės sonė, dhe jo pėrcaktime tė dhėna nė vetvete apo kushte tė objekteve tė tilla si gjėra nė vete."
E kundėrta e kėsaj ėshtė realizmi transhendantal, sipas tė cilit koha, hapėsira dhe objektet materiale nė to, do tė ishin gjėra nė vete. Dhe Kant thotė :qė ky realizėm transhendantal pjell idealizmin empirik, ndėrsa idealizmi transhendantal lejon njė realizėm empirik, pra njėfarė shkalle dualiteti ndėrmjet lėndės dhe vetes sonė si qenie menduese. Kėto dy forma tė fundit quhen zakonisht idealizėm material.
4). Kemi gjithashtu idealizmin subjektiv (Fichte), idealizmin objektiv (Schelling), idealizmin absolut (Hegel).
Disa pėrkufizime :
A). Idealizmi kritik; Imazhet janė vetėm tė paraqitura ndaj subjektit, por jo tė krijuara nga ai. Mbi shkakun e kėtyre imazheve, njeriu nuk di asgjė. Ky ėshtė konceptimi kantian.
B). Idealizmi dogmatik; Bota e jashtme ėshtė e krijuar nga subjekti i konsideruar ose i vetėdijshėm, ose nė pėrzgjatjen e tij tė pavetėdijshme.
a- Idealizmi psikologjik; Bota e imazheve ėshtė e krijuar nga aktiviteti i subjekteve individuale, njerėzore apo tjetėr, apo i natyrės, e parė si njė subjekt unik dhe universal. (Schopenhauer, Taine, Bergson).
b- Idealizmi racional. Bota e jashtme rezulton nga zhvillimi ose i subjekteve menduese, i arsyeve individuale, ose i njė arsye tė ndėrgjegjshme universale, ose i njė sistemi Iidesh tė pavarur nga ndėrgjegjet, i pavetėdijshėm sidoqoftė pėr ndėrgjegjet njerėzore, dhe qė ėshtė si njė objekt nė raport me kėto ndėrgjegje. (Fichte, Schelling, Hegel)
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi